Mardochajo sapnas
1[1] Antrų Artakserkso Didžiojo valdymo metų nisano pirmą dieną Mardochajas, Kišo sūnaus Šimio sūnaus Jayro sūnus, benjaminas, sapnavo sapną. 2[2] Jis buvo judėjas, gyvenęs Sūzų mieste, įžymus žmogus, tarnavęs karaliaus dvare. 3[3] O kilęs buvo iš belaisvių, kuriuos karalius Nebukadnecaras parvedė iš Jeruzalės drauge su Judėjos karaliumi Jechoniju.
4[4] Jis sapnavo tokį sapną.
Štai šauksmai ir sąmyšis, griaustinis ir žemės drebėjimas, suirutė žemėje!
5[5] Štai du galingi slibinai žengia pirmyn, abu pasirengę kovoti; juodu baisiai riaumoja. 6[6] Jiems riaumojant, visos tautos pasirengia mūšiui, kad galėtų kovoti su teisiųjų tauta. 7[7] Štai diena tamsos ir niūrumo, sielvarto ir kančios, priespaudos ir baisios suirutės žemėje! 8[8] Visa teisioji tauta nerimo apimta; drebėdami iš baimės dėl nelaimių, jie rengiasi žūti ir šaukiasi Dievo. 9[9] Iš jų šauksmo tartum šaltinėlio prasiveržia galinga upė, tikras potvynis! 10[10] Šviesa atsiranda, ir saulė užteka; nuolankieji išaukštinami ir sunaikina garbinguosius.
11[11] Susapnavęs šį sapną ir pamatęs, ką Dievas nusprendęs daryti, Mardochajas atsibudo. Visą dieną jis suko dėl jo galvą, mėgindamas suprasti visas smulkmenas.
Sąmokslas prieš karalių
12[12] Mardochajas snūduriavo rūmų kieme, dviem karaliaus eunuchams – Gabatai ir Tarai einant rūmų kieme sargybą. 13[13] Jis nugirdo jų pokalbį ir pasidomėjęs, kas jiems rūpi, sužinojo, kad jiedu rengiasi nužudyti karalių Artakserksą. Mardochajas pranešė apie juos karaliui. 14[14] Tada karalius ištardė tuos du eunuchus, ir prisipažinę juodu buvo nubausti mirtimi. 15[15] Karalius įsirašė tuos įvykius į savo žymų knygą, o Mardochajas parašė apie juos pranešimą. 16[16] Karalius paskyrė Mardochają į tarnybą karaliaus dvare ir atsilygino jam už visa tai dovanomis. 17[17] Bet Hamadato sūnus Hamanas Bugajas, būdamas didelėje karaliaus malonėje, stengėsi pakenkti Mardochajui ir jo tautai dėl anų dviejų karaliaus eunuchų.
1Artakserkso puota
18[1] Tai įvyko Artakserkso dienomis, to paties Artakserkso, kuris valdė šimtą dvidešimt septynias sritis iki pat Indijos. 19[2] Sėdėdamas soste Sūzų mieste, 20[3] trečiais savo karaliavimo metais karalius Artakserksas iškėlė puotą visiems savo bičiuliams ir kitiems įvairių tautų asmenims – Persijos bei Medijos didikams ir sričių valdytojams. 21[4] Paskui, parodęs jiems savo karalystės turtus ir dosnų savo didybės spindesį per šimtą aštuoniasdešimt dienų, 22[5] vestuvių šventės gale karalius iškėlė išgertuves įvairių tautų žmonėms, kurie gyveno mieste. Jos tęsėsi šešias dienas karaliaus rūmų kieme, 23[6] išpuoštame baltomis lino ir medvilnės užuolaidomis, kurias laikė lininės ir purpurinės virvės, pririštos prie aukso ir sidabro žiedų ant marmuro ir kitokio akmens stulpų. Minkštasuoliai iš aukso ir sidabro buvo išdėstyti ant mozaikinio grindinio iš porfyro, marmuro, perlamutro ir spalvotų akmenų. Marlinės dangos, išsiuvinėtos įvairiomis spalvomis, buvo apdėtos aplinkui rožėmis. 24[7] Taurės buvo iš aukso ir sidabro, o maža taurelė iš rubinų, verta trisdešimt tūkstančių talentų, buvo padėta pasižiūrėti. Apsčiai buvo saldaus vyno – tokio, kurį pats karalius gerdavo. 25[8] Išgertuvėse buvo nesivaržoma – taip norėjo pats karalius. Jis įsakė savo padavėjams tenkinti jo ir svečių pomėgius.
26[9] Taip pat ir karalienė Astina kėlė išgertuves moterims karaliaus Artakserkso rūmuose.
27[10] Septintą dieną karalius, būdamas gerai nusiteikęs, paliepė Hamanui, Bazanui, Tarai, Borazei, Zatoltai, Abatazai ir Tarabai – septynetui eunuchų, tarnaujančių karaliui Artakserksui – 28[11] atvesti pas jį karalienę, idant paskelbtų ją karaliene bei uždėtų jai ant galvos diademą ir idant ji parodytų savo grožį visiems valdytojams ir visų tautų žmonėms, nes iš tikrųjų tai buvo graži moteris. 29[12] Bet karalienė Astina atsisakė paklusti ir su eunuchais ateiti nepanoro. Karalių tai įžeidė, ir jis labai supyko. 30[13] Savo bičiuliams jis tarė: „Štai kaip Astina man atsakė. Tad skelbkite savo nuosprendį. Teisėjaukite šioje byloje“. 31[14] Tada priėjo prie jo Arkesajas, Sarsatajas ir Malesearas, tuometiniai persų ir medų valdytojai, artimiausi karaliui, sėdėdavę šalia jo pirmose vietose, 32[15] ir pasakė jam, kaip turi būti pasielgta pagal įstatymus su karaliene Astina dėl to, kad nepakluso įsakymui, kurį karalius buvo davęs jai per eunuchus. 33[16] Tada Muchajas kreipėsi į karalių ir valdytojus: „Karalienė Astina įžeidė ne vien karalių, bet ir visus karaliaus valdytojus ir pareigūnus“, – 34[17] nes jiems buvo pranešta, ką karalienė buvo sakiusi ir kaip ji atsisakė karaliui paklusti. – „Kaip karalienė Astina atsisakė paklusti karaliui Artakserksui, 35[18] taip dabar ir kitos didžiūnės, persų ir medų valdytojų žmonos, drįs panašiai įžeidinėti savo vyrus. 36[19] Todėl, jei patinka karaliui, tepaskelbia jis karaliaus įsaką, surašytą pagal medų ir persų įstatymus, idant jis nebūtų atšauktas, kad ta karalienė niekada daugiau negali įžengti pas jį. Teatiduoda karalius jos karališką garbę moteriai, kuri vertesnė už ją. 37[20] Kokį įstatymą karalius nustatys, toks tebūna paskelbtas jo karalystėje; tada visos moterys gerbs savo vyrus – nuo prasčiokų iki kilmingųjų“. 38[21] Pasiūlymas patiko karaliui ir valdytojams. Karalius padarė, kaip Muchajas buvo pasiūlęs. 39[22] Jis išsiuntinėjo įsaką po visą savo karalystę, į kiekvieną sritį jos kalba, kad būtų rodoma pagarba vyrams jų namuose.
